Šventasis raštas ir labdarystė
Siracido knyga
Sir 34 21
Labdaros duona yra vargšų gyvastis, kas ją iš jų atima, išlieja kraują.
Antrasis laiškas korintiečiams
2 Kor 9
Pagalbos vaisiai
7 Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
Evangelija pagal Morkų
Mk 12
Našlės skatikas
41 Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. 42 Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. 43 Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. 44 Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“.
EVANGELIJA PAGAL LUKĄ
Lk 12
Išmalda ir lobis danguje
33 „Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės.
Priešų meilė
27 „Bet jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. 28 Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. 29 Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir marškinių. 30 Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. 31 Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. 32 Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. 33 Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. 34 Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. 35 Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“.
Gailestingumas ir didžiadvasiškumas
36 „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. 37 Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. 38 Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.
EVANGELIJA PAGAL MATĄ
Mt 6
Išmalda slapčiomis
1 „Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. 2 Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. 3 Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, 4 kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.
SIRACIDO KNYGA
Taisyklės darant gera
Sir 12
3 Be padėkos lieka žmogus, kuris remia nedorėlius, ir žmogus, kuris neduoda išmaldos.
Dieviškosios išminties atspindys kūrinijoje
Sir 17
22 Žmogaus išmalda yra jam tartum antspaudo žiedas, jis brangina žmogaus gerumą kaip akies vyzdį.
7 Daugelis atsisako skolinti ne iš širdies kietumo,bet iš baimės būti be reikalo apgautiems.
Išmalda
8 Nepaisydamas to, būk dosnus vargšui;neversk jo tavo išmaldos laukti. 9 Pagal įsakymą padėk beturčiui,nepavaryk jo skurstančio tuščiomis rankomis. 10 Naudok savo pinigus broliui ar bičiuliui,neslėpk jų rūdyti po akmeniu. 11 Kaupk savo lobį pagal Aukščiausiojo įsakymus,ir turėsi daugiau naudos, negu iš aukso. 12 Krauk išmaldą savo ižde, – ji išgelbės tave nuo visa pikta. 13 Geriau už tvirtą skydą ar sunkią ietį ji kovos už tave su priešais.
Išmalda vargšams
Sir 3
30 Kaip vanduo užgesina ugnies liepsnas, taip išmalda atlygina už nuodėmes. 31 Kas atsilygina už gera, numato ateitį, – nelaimės metu jis ras ramstį.
Sir 4
1 Mano vaike, neatsakyk vargšui išteklių pragyventi: neversk beturčio akims veltui laukti! 2 Nenuvilk alkano žmogaus, neužgauk žmogaus, nelaimės užklupto! 3 Nedidink bevilčio žmogaus vargo, nedelsk duoti išmaldos suvargusiam. 4 Neatmesk elgetos prašymo,nenugręžk žvilgsnio nuo vargšo. 5 Nenukreipk akių nuo žmogaus, kenčiančio skurdą,neduok niekam progos tave keikti, 6 nes jei iš savo kartėlio skausmo jis tave keiktų,jo Kūrėjas išgirs jo skundo maldą.
Mozės Įstatymas ir atnašos aukoms
Sir 35
2 Dėkingumo ženklan žmogus atnašauja geriausių miltų,o duodamas išmaldą, atnašauja šlovės auką.
Įvairios patarlės
Sir 40
17 Gerumas yra tarsi vešlus sodas, o išmalda išlieka amžinai. 24 Giminaitis ar padėjėjas yra naudingi bėdoje, bet išmalda padeda geriau už abu.
Sir 7
Elgesys viešajame gyvenime
10 Nebūk nusiminęs, kai meldiesi; nebūk nerangus, kai duodi išmaldą.
TOBITO KNYGA
Tob 12
Pamokymai
Darykite, kas gera, ir piktas jūsų neužklups. 8 Melstis ir pasninkauti yra gera, bet geriau negu tai – išmalda ir teisumas. Truputis su teisumu yra geriau, negu perteklius su nedorumu. Geriau duoti išmaldą, negu krauti auksą, 9 nes išmalda išgelbsti nuo mirties ir nuvalo visas nuodėmes. Kas duoda išmaldą – ilgai gyvens, 10 bet kurie daro nuodėmes ir nedorai elgiasi – yra didžiausi savo gyvasties priešai“.
Tob 14
11 Dabar tad, mano vaikai, pasvarstykite, ką padaro išmalda ir kur nuveda nedorumas – jis neša mirtį! Štai nebegaliu atsikvėpti“.
Tėvas pamoko sūnų
Tob 4
5 Per visas savo dienas, mano sūnau, atsimink VIEŠPATĮ, mūsų Dievą, ir suvaldyk kiekvieną norą nusidėti ar sulaužyti jo įsakymus. Daryk gerus darbus per visas savo gyvenimo dienas ir niekad neik neteisumo keliais. 6 Jeigu teisingai gyvensi, visi tavo darbai tau seksis. Visiems, vykdantiems teisumą, 7 duok išmaldos iš savo mantos ir neleisk savo akiai šykštauti, kai duodi išmaldą. Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo, ir Dievo veidas nebus nugręžtas nuo tavęs. 8 Jeigu turi daug mantos, duok išmaldą iš savo pertekliaus; jeigu mažai, nebijok duoti iš to, ką turi. 9 Taip darydamas, tu susikrausi didelį turtą nelaimės dienai. 10 Juk išmalda išlaisvina nuo mirties ir išgelbsti žmogų nuo žengimo į tamsiąją buveinę. 11 Iš tikrųjų išmalda visiems, ją duodantiems, yra vertinga atnaša Aukščiausiojo akivaizdoje.
16 Dalykis savo maistu su išalkusiais ir savo drabužiais su nuogaisiais. Išdalyk savo perteklių kaip išmaldą ir neleisk savo akiai šykštauti, kai duodi išmaldą.
21 Nenuogąstauk, mano sūnau, dėl mūsų neturto. Tu būsi turtingas žmogus, jeigu bijosi Dievo, vengsi bet kokios nuodėmės ir darysi, kas patinka VIEŠPAČIUI, tavo Dievui“.
Jokūbo laiškas
Jok 127
Tyras ir nesuteptas maldingumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra: šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.
Laiškas romiečiams
PARAGINIMAI
Rom 12
Nusižeminimas ir meilė
3 Dėlei man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo laipsnį. 4 Juk kaip viename kūne turime daug narių ir visi nariai atlieka ne tą patį uždavinį, 5 taip ir mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai. 6 Turime įvairių dovanų, nelygu kokia malonė mums suteikta. Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo; 7 kas dovaną tarnauti – tetarnauja, kas mokyti – tegul moko, 8 kas paraginti – tegul ragina; kas dovaną šelpti – tegul šelpia dosniai, kas vadovauti – tegul vadovauja rūpestingai; kas dovaną gailestingumo darbams – tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu.
PATARLIŲ KNYGA
F. AGURO ŽODŽIAI
Pat 30
2 Juk esu per kvailas būti žmogumi; net žmogiško supratimo man trūksta.
SIRACIDO KNYGA
Sir 11
15 Išmintis, supratimas ir Įstatymo pažinimas, meilė ir dori takai ateina iš VIEŠPATIES.
LAIŠKAS EFEZIEČIAMS
PAMOKYMAI
Ef 4
32 Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.
JOKŪBO LAIŠKAS
Jok 2
13 Teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo. O gailestingumas didžiuojasi prieš teismą.
Jok 3
17 Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi.
EVANGELIJA PAGAL MATĄ
Mt 23
23 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme, – teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Reikia tai daryti ir ano neapleisti!
KALNO PAMOKSLAS
Mt 5
7 Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
Šaltinis: BIBLIJA.LT – Šventasis Raštas lietuviškai