Labdara ir parama Lietuvoje 2009/2010 metais
Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento duomenimis, praneša, kad 2010 m. Lietuvoje buvo gauta 322,7 mln. litų paramos (tik 0.00034 % nuo 2010 m. BVP), tai yra 4,7 procento daugiau nei 2009 metais. Užsienio šalių juridiniai asmenys suteikė 69,5 mln. litų (21,6 proc.), Lietuvos juridiniai asmenys – 222,7 mln. litų (5.07% nuo grynojo pelno), Lietuvos ir užsienio šalių anoniminiai teikėjai bei fiziniai asmenys – 30,4 mln. litų (tik 0.13% nuo neto darbo užmokesčio t.y. 25 litus per metus nuo vidutinio darbo užmokesčio. Be to, tik labai maža dalis aukotojų nepaviešino savęs darydami gerą darbą) paramos.
2010 ir 2009 m. paramos teikėjai paramą teikė daugiausia piniginėmis lėšomis – atitinkamai 256,8 ir 245,2 mln. litų (79,6 ir 79,5 proc. visos atitinkamais metais suteiktos paramos). Parama materialinėmis vertybėmis sudarė atitinkamai 18,6 ir 18,8 procento. Paslaugos sudarė mažiausią paramos dalį – atitinkamai 1,8 ir 1,7 procento. Toks pasiskirstymas iš dalies nulemtas ir lietuviškojo požiūrio į aukojimą. Pervesti pinigus paprasta, daug sudėtingiau padovanoti ir nuvežti stokojančiajam dideli daiktą arba suteikti (sakykime slaugos) paslaugą. Akivaizdu, jog būtina švietėjiška veikla, aktyviau įtraukianti visuomenę į labdaringą veiklą.
2010 m. sportui remti buvo skirta didžioji paramos dalis – 40,2 procento visos paramos (2009 m. – 41,3 proc.). Sveikatos apsaugai 2010 m. rėmėjai skyrė 11,9 procento (2009 m. – 12,4 proc.), socialinei globai ir rūpybai – 11,5 procento (2009 m. – 10,2 proc.) visos paramos.
Daugybė veiksnių nulemia sprendimus, kam teikti labdarą ir paramą, tačiau akivaizdu - remiant sportą, kultūrinę ir koncertinę veiklą reklamos galimybės yra gerokai didesnės, negu, pavyzdžiui, remiant socialinės globos namus ar pavienius asmenis.
2% pajamų mokesčio skyrimo paramai iniciatyva šelpiamųjų neišgelbės
(statistiniai duomenys iš www.vmi.lt ir www.stat.gov.lt)
2% pajamų mokesčio skyrimo paramai iniciatyva yra siekiama, kad:
- piliečių visuomenė turėtų didesnę įtaką valstybės lėšų paskirstymui;
- padidėtų asmens pasirinkimo laisvė;
- piliečiai bręstų kaip pilietinės visuomenės nariai;
- mokesčių mokėtojai taptų savotiškais rinkėjais, savo lėšomis balsuojančiais už, jų nuomone, svarbiausius visuomenės gerovei darbus;
- stiprėtų susidomėjimas ne pelno organizacijų veikla, pagyvėtų tradicinė parama ir savanoriška veikla;
- visuomenėje bręstų bendradarbiavimo dvasia.
Ar pavyko šiuos tikslus įgyvendinti ?
Aukščiau pateiktuose paveiksluose matoma, kad galinčiųjų paaukoti 2% pajamų mokesčio aktyvumas, nors kasmet ir augantis (išskyrus 2009 m.), vis dėlto neženkliai viršija tik vos 30% visų dirbančiųjų. Vidutinis vieno rėmėjo paramos dydis 2009 metais ženkliai krito ir tesiekia tik 88 litus. Nors visos Lietuvos apskritys yra gana panašaus aktyvumo aukojant 2% pajamų mokesčio, tačiau bendras vidutinis aktyvumas 2009 metais tebuvo tik 32% nuo visų užimtųjų gyventojų skaičiaus.
Akivaizdu, kad patys faktai mus prašo aukoti, teikti išmaldą, vykdyti labdaringą veiklą ir savanoriauti visose paramos srityse bei visomis išgalėmis skatinti tai daryti ir kitus mūsų visuomenės narius.
Parengta pagal http://www.stat.gov.lt ir http://www.vmi.lt duomenis