Lk 6, 27–38 „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“.

Jėzus bylojo savo mokiniams ir visai miniai:

„Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus.

Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir palaidinės.

Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs jiems darykite. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą.

Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas netgi nedėkingiesiems ir piktiesiems.

Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas.

Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite, ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.

Kiti skaitiniai: Kol 3, 12-17

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

„Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia“. Šį Jėzaus paraginimą tikrai sunku įvykdyti. Mylėti savo priešus niekada ir niekam nebuvo lengva. Šių Jėzaus žodžių svorį daug kam yra tekę patirti.

Tačiau Jėzaus žodžiai aiškūs: atleiskite tiems, kurie jus persekioja, mylėkite tuos, kurie jūsų nekenčia.  Nors į šį kvietimą labai sunku atsiliepti, Dievas neprašo mūsų to, ko nebūtų davęs. Jis kviečia bei ragina leisti Jo meilei prasiskverbti  pro mūsų širdyse tvyrančias nesutarimų bei neapykantos sienas. Jis prašo mūsų atiduoti Jam savo pyktį, baimę ir priimti Jo gailestingumą bei malonę.

Kažkas yra pasakęs, kad „Jeigu visi laikytumės principo: ‚akis už akį‘, tai greitai visas pasaulis būtų aklas“.  Kai kas nors mums nusikalsta, įžeidžia, apkalba, tai nėra mūsų problema, bet to, kuris tą daro.  Kai mes reaguojame, reikalaujame atsiprašymo, norime atkeršyti, užkietiname savo širdį, tada mes jau tampame problemos dalis. Jeigu ir sunku atleisti galėtume bent pagalvoti, kad tam asmeniui, kuris mus vienaip, ar kitaip nuskriaudė, reikia vidinio gydymo. Jis yra sužeistas. Ką daryti?  Jeigu su priešu nepavyksta komunikuoti, su juo atvirai pasikalbėti, tai privalau už jį melstis. Dažnai tai padeda. Bet jeigu ir nepamatysim  pasikeitimo priešuose, mes patys pasijusime esą mylinčio Tėvo vaikai, pajusime vidinę ramybę.

Tėve, prašome Tavęs išgydyti mus nuo priešiškumų bei neapykantos. Mes tavo vaikai, norime sekti Jėzų ir laiminti visus, kurie mus įžeidė, atleisti mums nusidėjusiems, bei mylėti tuos, kurie mūsų nekenčia. Ateik, Viešpatie, ir suvienyk mus!